Ar kada pastebėjai, kad po sunkios dienos ranka savaime siekia šokolado plytelės? O gal stresas priverčia pamiršti net pusryčius? Maistas ir emocijos – glaudžiai susiję. Nors maistas aprūpina kūną energija, jis taip pat daro įtaką nuotaikai, o emocijos – mūsų valgymo pasirinkimams.
Kas yra emocinis valgymas?
Emocinis valgymas – tai situacija, kai žmogus valgo ne todėl, kad yra fiziškai alkanas, o todėl, kad jaučia stresą, nuobodulį, nerimą, liūdesį ar net džiaugsmą. Tai laikinas komfortas, kurį suteikia maistas – ypač saldus ar riebus.
Tačiau ši „pagalba“ trumpalaikė – dažnai po to atsiranda kaltė, savikritika ir dar daugiau streso.
Kaip emocijos veikia mūsų mitybą?
- Stresas skatina organizmą gaminti kortizolį – „streso hormoną“, kuris gali padidinti potraukį kaloringam maistui.
- Liūdesys ar vienišumas gali paskatinti valgyti daugiau saldumynų – jie trumpam padidina serotonino lygį, bet po to dažnai seka nuovargis ir liūdesys.
- Džiaugsmas taip pat siejasi su maistu – šventės, tortai, pasilepinimai.
Kaip išmokti atskirti fizinį alkį nuo emocinio?
Fizinis alkis:
- Atsiranda palaipsniui.
- Lydi kūno signalai: gurgiantis pilvas, silpnumas, dirglumas.
- Galima pasitenkinti įvairiu maistu.
Emocinis alkis:
- Atsiranda staiga.
- Kyla potraukis konkrečiam produktui (pvz., saldumynams).
- Po valgymo dažnai jaučiamas kaltės jausmas.
Kaip spręsti emocinio valgymo problemą?
- Stebėk save. Palaikyk trumpą „maisto dienoraštį“, užsirašyk, kada ir kodėl valgai – tai padės atpažinti modelius.
- Ieškok kitų emocijų valdymo būdų: sportas, kvėpavimo pratimai, meditacija, pokalbis su artimu žmogumi.
- Rask tikrą malonumą maiste. Valgyk sąmoningai, lėtai, be išblaškymų – taip sumažėja persivalgymo tikimybė.
- Neuždrausk, bet ribok. Saldumynai nėra priešas – svarbiausia saikas ir tai, kad jie netaptų emocijų „vaistais“.
Maistas – ne tik kūnui, bet ir sielai
Svarbu suprasti, kad maistas turi emocinį krūvį – ir tai normalu. Tačiau kai valgymas tampa pagrindiniu emocijų tvarkymo būdu, verta sustoti ir pasikalbėti su savimi: „Ko man šiuo metu iš tikrųjų reikia – maisto ar palaikymo?“
Išvada
Sveika mityba nėra tik apie kalorijas ir vitaminus. Ji – apie ryšį su savimi. Kuo geriau pažįsti savo emocijas ir kūno poreikius, tuo lengviau atrasti pusiausvyrą, kurioje maistas – ne priešas, o sąjungininkas.