Kaštonų įvairovė ir jų naudojimo tradicijos
Kaštonai nuo seno laikomi rudens simboliu. Kai kuriose šalyse jie yra ne tik gražus dekoratyvinis augalas, bet ir maisto šaltinis, naudojamas įvairiuose patiekaluose. Valgomieji kaštonai (Castanea sativa) paplitę daugiausia pietinėse Europos dalyse, o Lietuvoje dažniau matome paprastąjį kaštoną, kurio vaisiai yra nelabai tinkami maistui, tačiau gausūs vertingų medžiagų. Žmonės nuo seno naudojo kaštonus liaudies medicinoje – nuo venų ligų iki odos negalavimų. Šiandien mokslininkai patvirtina, kad kaštonuose esantys junginiai iš tiesų turi daug teigiamo poveikio organizmui.
Maistinė vertė ir svarbiausios medžiagos
Valgomieji kaštonai išsiskiria savo sudėtimi. Jie yra vieni iš nedaugelio riešutų tipo vaisių, kuriuose gausu krakmolo, todėl primena bulves ar grūdus. Kaštonuose randama vitaminų C, B grupės vitaminų, taip pat mineralų – magnio, kalio, kalcio, fosforo ir geležies. Dėl didelio skaidulų kiekio jie gerina virškinimą, o polifenoliniai junginiai ir antioksidantai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio. Įdomu tai, kad kaštonai yra mažiau kaloringi nei dauguma riešutų, todėl tinka žmonėms, kurie rūpinasi savo svoriu.
Kaštonų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Vienas ryškiausių kaštonų poveikių yra teigiama įtaka kraujotakai. Liaudies medicinoje kaštonų ekstraktas naudojamas venų varikozei, kojų tinimui ir kraujagyslių sienelių stiprinimui. Šiame vaisiuje esantis escinas mažina uždegimą ir stiprina kapiliarus, todėl padeda apsisaugoti nuo trombozių ir venų nepakankamumo. Reguliarus valgomųjų kaštonų vartojimas taip pat gerina širdies darbą, nes kalis ir magnis palaiko normalų kraujospūdį bei širdies ritmą. Todėl kaštonai gali tapti puikia natūralia priemone širdies sveikatai.
Kaštonų nauda imuninei sistemai ir bendrai organizmo stiprinimui
Rudenį, kai organizmas tampa labiau pažeidžiamas virusų ir peršalimo ligų, kaštonai gali suteikti reikalingą pagalbą. Juose esantis vitaminas C stiprina imunitetą, o antioksidantai apsaugo nuo uždegiminių procesų. Be to, kaštonuose esantys angliavandeniai suteikia ilgalaikės energijos, o tai ypač svarbu vėsiuoju metų laiku. Liaudies medicinoje kaštonų nuovirai naudoti kosuliui malšinti, bronchitui gydyti bei bendram organizmo tonusui gerinti. Šiandien, nors dažniausiai vartojami valgomieji kaštonai, iš paprastųjų kaštonų taip pat gaminami įvairūs ekstraktai ir tepalai, padedantys kovoti su uždegimu.
Kaip vartoti kaštonus kasdienybėje
Norint gauti visas šių vaisių naudingąsias savybes, svarbu juos tinkamai paruošti. Žali kaštonai dažnai būna kieti ir ne itin skanūs, todėl dažniausiai jie kepami arba verdami. Kepti kaštonai – tradicinis rudens užkandis daugelyje Europos miestų. Tačiau jų galima panaudoti ir įvairiuose receptuose:
- Sriubose – vietoj bulvių ar kartu su kitomis daržovėmis.
- Kepiniuose – kaštonų miltai suteikia ypatingą skonį duonai ar pyragams.
- Įdarams – sumaišyti su daržovėmis ar mėsa.
- Salotoms – virti kaštonai puikiai dera su žaliosiomis salotomis ir sūriais.
Be to, iš kaštonų galima gaminti tyrę, kuri naudojama desertams ar garnyrams.
Atsargumo priemonės ir galimos kontraindikacijos
Nors kaštonai labai naudingi, būtina žinoti, kad ne visi jų vaisiai tinkami vartoti. Paprastųjų kaštonų, augančių Lietuvoje, vaisiai yra kartūs ir nuodingi – jų valgyti negalima. Jie tinkami tik vaistiniams ekstraktams ar išoriniam naudojimui. Valgomieji kaštonai yra saugūs, tačiau jų nereikėtų vartoti dideliais kiekiais žmonėms, turintiems virškinimo problemų ar jautrią skrandžio gleivinę, nes jie gali apsunkinti virškinimą. Be to, dėl didelio angliavandenių kiekio diabetu sergantys žmonės turėtų riboti jų vartojimą.
