Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai priverčia mus valgyti nereguliariai: pusryčiai „kelyje“, vėlyvi pietūs ar net vakarienė prieš pat miegą tampa kasdienybe. Tačiau valgymo laikas yra ne mažiau svarbus nei tai, ką dedame į lėkštę. Mūsų organizmo biologinis laikrodis reguliuoja medžiagų apykaitą, hormonų veiklą ir energijos lygį, todėl nukrypimai nuo natūralaus ritmo gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Naujo tyrimo rezultatai
Didelis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 3000 suaugusiųjų, atskleidė, kad vėlyvas valgymas yra susijęs ne tik su sveikatos problemomis, bet ir su padidėjusia mirtingumo rizika vyresnio amžiaus žmonėms.
Mokslininkai stebėjo dalyvius vidutiniškai net 22 metus. Jie pastebėjo, kad tie, kurie pusryčiaudavo vėliau, turėjo mažesnes išgyvenamumo galimybes per dešimtmetį, palyginti su tais, kurie dieną pradėdavo ankstesniu valgymu.
Kada pusryčiauti – anksti ar vėlai?
Vidutinis pusryčių laikas tyrimo dalyvių tarpe buvo apie 8:20 val. Tie, kurie valgė pusryčius arčiau 9:00 ar dar vėliau, dažniau susidūrė su įvairiomis sveikatos problemomis.
Tarp dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų buvo depresijos simptomai, nuolatinis nuovargis bei prastesnė burnos higiena. Tai leidžia manyti, kad net kelių dešimčių minučių skirtumas pusryčių metu gali turėti įtakos bendrai savijautai.
Ką sako mokslininkai?
Pagrindinis tyrimo autorius, dr. Hassanas Dashti, pabrėžia, kad šie rezultatai suteikia naują prasmę gerai žinomam posakiui „pusryčiai – svarbiausias dienos valgis“. Jo teigimu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms valgymo laikas gali būti paprastas, bet vertingas sveikatos rodiklis.
Anot Dashti, „vėlyvas valgymas, o ypač pavėluoti pusryčiai, gali būti susiję su sveikatos problemomis ir trumpesne gyvenimo trukme“.
Tyrimo ribotumai ir atsargumo priemonės
Svarbu pabrėžti, kad tyrimas yra stebėjamojo pobūdžio. Tai reiškia, jog jis negali galutinai įrodyti, kad vėlyvi pusryčiai tiesiogiai sukelia sveikatos problemas ar ankstyvą mirtį. Tyrimas tik nurodo į galimą ryšį tarp valgymo laiko ir ilgalaikės sveikatos.
Be to, autoriai atkreipia dėmesį į protarpinio badavimo (intermittent fasting) praktiką, kai žmonės sąmoningai atideda pirmąjį dienos valgį. Tokiais atvejais pusryčiai dažnai tampa vėlyvieji, o tai gali paaiškinti dalį stebėtų rezultatų.
Ką galime pritaikyti kasdienybėje?
Nors tyrimo išvados dar nėra galutinės, jos siunčia aiškią žinutę: mūsų organizmui naudinga laikytis natūralaus ritmo.
- Pusryčius rekomenduojama valgyti anksčiau, ne vėliau kaip iki 8:30 valandos.
- Pietus geriausia planuoti vidury dienos, o ne pavakarę.
- Vakarienė turėtų būti lengvesnė ir ne per vėlai, kad virškinimas nesutrikdytų miego.
Tokie paprasti įpročiai padeda ne tik palaikyti energiją dienos metu, bet ir mažinti ilgalaikes sveikatos rizikas.
