Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje patogenai ir kenkėjai vis dar aktyvūs, o medžiai ir krūmai susilpnėja dėl derėjimo.
Taigi dabar svarbu ne tik nuimti derlių, bet ir rūpintis sodo augalais, atliekant keletą svarbių procedūrų.
Iki lapkričio ir naikinimo procedūrų dar daug laiko, o išsekę augalai, užuot ruošęsi žiemojimui ir naujam sezonui, eikvos paskutinius savo išteklius kovai su pavojingais grybeliais ir vabzdžiais. Štai kodėl taip svarbu jau dabar pradėti profilaktinį sodo gydymą.
Kaip apsaugoti sodą nuo rudens ligų?
Rudens ligos nėra kažkas specifinio. Tai visos tos pačios grybelinės, bakterinės ir virusinės infekcijos, pažįstamos vasaros gyventojams. Tiesiog sezono pabaigoje dažnai padaugėja įprastų negalavimų, kuriuos palengvina didelė drėgmė, staigūs temperatūros pokyčiai, trąšų perteklius, mechaniniai pažeidimai ir bendras augalų imuniteto susilpnėjimas.
Kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai išgyventų šį sunkų laikotarpį, jie purškiami specialiais preparatais, visada atsižvelgiant į vaisiaus vystymosi stadiją.
Dar nenupjautų medžių ir krūmų negalima apdoroti chemikalais!
Tačiau ligų prevencija apima daugiau nei vien purškimą. Valymas aplink kamieną padės sumažinti infekcijos lygį. Reikia pašalinti visas augalų liekanas ir nuo šakų pašalinti mumifikuotus vaisius. Dar ne laikas visiškai genėti, tačiau leidžiama pašalinti nudžiūvusias ir smarkiai pažeistas šakas.
Dėl kamieno ratų iškasimo vasaros gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad ši procedūra yra naudinga, galinti sumažinti vabzdžių kenkėjų skaičių: jų suaugėliai, lervos ir lėliukės bus prieinami paukščiams, ežiams, driežams. Kiti nerimauja, kad yra pavojus pažeisti augalų šaknis, o tai vėliau paveiks tiek žiemojimą, tiek derėjimą. Apskritai rudenį nereikia skubiai kasti dirvožemio po medžiais ir krūmais, yra veiksmingesnių ir paprastesnių priemonių nuo kenkėjų. Tad geriau taupyti jėgas.
Pramoniniai preparatai sodui apsaugoti nuo ligų
Nuėmus kamieno žiedų derlių ir apgenėjus, augalus galima purkšti nuo ligų. Kol oras šiltas, verta naudoti biologinius preparatus, kurių pagrindą sudaro šienligė ir Trichoderma (Fitosporin-M, Sporobacterin, Trichodermin ir kt.), taip pat liaudiškas priemones, tinkamas vaismedžiams gydyti.
Jei oro temperatūra nukrenta, vaisiai jau nuimti, o augalus smarkiai paveikė ligos, leidžiama naudoti cheminius pesticidus:
- Alternaria maras – Horus, Skor;
- Antraknozė – Shavit, Topsin, Medyan Extra;
- Miltligė – Skor, Fundazol, Topaz;
- Parša – Skoras, Horas;
- Moniliozė – Horus, Fundazol;
- Klesterosporiozė, kokomikozė — Horas.
Taip pat ligų profilaktikai galite naudoti vario turinčius preparatus (Abiga-Peak, Indigo, OxyXOM, 1 % Bordo mišinį). Tačiau juos reikia vartoti pagal instrukcijas ir vengti per didelio kiekio.
Medžius reikia purkšti iš viršaus į apačią, nuo lajos viršaus iki kamieno. Šakas ir kamienus, įtrūkimus, kamieno apskritimus ir mulčią reikia apdoroti atsargiai.
Liaudies gynimo priemonės sodui apsaugoti nuo ligų
Vasaros gyventojai, kurie augalams gydyti nori naudoti natūralius produktus, turėtų atkreipti dėmesį į šiuos receptus.
Česnakų užpilas (nuo miltligės, pilkojo puvinio): susmulkinkite 200 g česnako, užpilkite šiltu vandeniu ir palikite parai. Tada nukoškite ir įpilkite 10 litrų tūrio.
Garstyčių užpilas (nuo šaknų puvinio, virusinių ir bakterinių ligų) – 100 g garstyčių miltelių užpilama vandeniu per dieną, po to filtruojama, įpilama 100 g skysto muilo ir tūris padidinamas iki 10 litrų.
Ciberžolės užpilas (nuo antraknozės, pilkojo puvinio, moniliozės, įvairių dėmėtumo atvejų) – sumaišykite 10 g ciberžolės miltelių, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų ir 200 ml degtinės. Tada palikite parai tamsioje vietoje kambario temperatūroje. Augalams gydyti 2 valg. šaukštus vaisto praskieskite 5 l vandens.
Daugelis liaudiškų priemonių leidžia vienu metu kovoti ir su ligomis, ir su kenkėjais. Pavyzdžiui, česnakų ir ciberžolių užpilai puikiai atbaido amarus, tripsus ir voratinklines erkes, o garstyčių užpilas taip pat atbaido pjūklelius, vaisines museles ir jonvabalius.
Kaip apsaugoti sodą nuo kenkėjų?
Norint išvengti kenkėjų atsiradimo sode, būtina atnaujinti gaudymo diržus (seni turėtų būti sudeginti). Taip pat reguliariai valykite kamieno ratą nuo dvėselienos ir nukritusių lapų, kuriuose slepiasi vaisėdžių vabalų vikšrai. Pašalinkite nuo medžių ir krūmų susisukusius lapus ir mumifikuotus vaisius, nes juose taip pat gali būti pavojingų vabzdžių.
Prieš šalnas verta nuo kamienų pašalinti atšokusią žievę, uždengti medžių žaizdas – dabar kenkėjai ten tikrai negalės pasislėpti! Ir, žinoma, būtina atlikti profilaktinį purškimą.
Pramoniniai preparatai sodui apsaugoti nuo kenkėjų
Insekticidinis gydymas bus aktualus iki šalnų, tada vabzdžiai slėpsis dirvožemyje, po žieve, iki pavasario. Taigi įsigytus preparatus reikėtų naudoti anksčiau. Kol oras šiltas, galima naudoti bioinsekticidus – bitoksibaciliną, lepidocidą, fitovermą ir kitus.
Rimtesniam gydymui naudojami plataus spektro cheminiai insekticidai: „Aktara“, „Biotlin“, „Movento Energy“ ir kiti.
Kontaktinių insekticidų veiksmingumas gali sumažėti lyjant stipriam lietui ar karščiui. Taip pat verta prisiminti, kad cheminės medžiagos yra pavojingos naudingiems vabzdžiams ir sliekams.
Liaudies gynimo priemonės sodui apsaugoti nuo kenkėjų
Šie receptai yra populiarūs ir labai veiksmingi, kai naudojami teisingai.
Pelyno nuoviras (nuo amarų, straubliukų, vaisinių muselių, lapgraužių ir kt.) – 1 kg džiovintų pelyno užpilama 4 litrais vandens, paliekama pritraukti parą, o po to virinama 10 minučių. Tada perkoškite ir įpilkite 10 litrų.
Pomidorų viršūnėlių nuoviras (nuo amarų, voratinklinių erkių ir kt.) – 4 kg šviežių ir sveikų viršūnėlių susmulkinamos ir užpilamos 10 litrų vandens. Virinama 30 minučių, tada atvėsinama ir praskiedžiama vandeniu santykiu 1:3.
Kad išvengtumėte amarų, žemai augančius krūmus ir medžius pabarstykite medžio pelenais. Pelenais taip pat galima pabarstyti kamieno apvadą, tai padidins augalų atsparumą.
Purškimas liaudies gynimo priemonėmis atliekamas kas 7–10 dienų sausu oru. Jei staiga lyja, apdorojimas kartojamas.
Atskirai verta paminėti dirvožemio kenkėjus, su kuriais kovoti daug sunkiau. Patyrę vasaros gyventojai rugsėjį į dirvą įterpia specialių preparatų, kurių pagrindą sudaro entomopatogeniniai grybai Metarhizium ir Boveria, pavyzdžiui, Metarizin, Boverin. Šie vaistai yra veiksmingi nuo lokio, vabalų lervų, vielinių kirmėlių ir kt. Vėliau tokių preparatų naudoti nebereikėtų, nes šaltuoju metų laiku entomopatogeniniai grybai negali aktyviai vystytis.
Rudenį svetainėje gali pasirodyti alkanų graužikų. Žinoma, tokiu metu maisto dar gana daug, tačiau rudenį žiurkės ir pelės ieško šiltos pastogės žiemai. Jas taip pat vilioja nuimtas derlius. Apsaugoti augalus lengva: tereikia apvynioti kamienus tinklu, džiuto audeklu ar eglių šakomis, netoliese paskleisti užnuodytus masalus ir dygliuotas šakas.
